Lietuvių liaudies žaidimai arba tradiciniai žaidimai – tai iš kartos į kartą perduodama liaudies kūrybos dalis. Žaisdami įvairius liaudies žaidimus vaikai susipažįsta su papročiais, tradicijomis, išmoksta liaudies šokio elementų, mokosi gražiai ritmiškai judėti, bendrauti, lavinti vikrumą, orientaciją. Žaidimų turinys būna nesudėtingas, turi tikslą, aiškų veiksmą, pabaigą. Žodžių pakartojimai, skaičiuotės, veiksmų išskaičiavimai, klausimai – atsakymai, sutartiniai gestai, pozos, grimasos – visos šios paprastos meninės išraiškos prieinamos vaikams, lengvai įsimenamos ir pakartojamos.
Žaisdami lietuvių liaudies žaidimus, vaikai tobulina savo asmenybę, fizines, intelektines ir socialines galimybes. Žaidžiant reikia parodyti vaikams šių žaidimų savitumą, paskirtį. Žaidimų taisyklės nurodo vaikams, ką reikia daryti, ko negalima, ką veikti kiekvienam ir visiems žaidėjams. Šie žaidimai vertingi auklėjamuoju požiūriu. Vaikai mokosi laikytis žaidimo taisyklių, padėti vienas kitam, tinkamai elgtis draugų tarpe, džiaugtis draugo sėkme. Mokytojas turėtų sudaryti sąlygas žaisti žaidimus, kurie ugdytų kalbą, teiktų informacijos apie socialinę ir kultūrinę aplinką, padėtų orientuotis erdvės ir laiko atžvilgiu, turtintų dvasinį pasaulį, liestų emocinę patirtį: ugdytų gerumą, švelnumą, atidumą, atsakomybę, pagarbą žmogui, gamtai, aplinkai. Kalbos pavyzdį vaikai dažnai perima iš artimiausios aplinkos, todėl dirbant su ikimokyklinio amžiaus vaikais būtina daugiau dėmesio sutelkti ne tik į vaikų kalbinių gebėjimų ugdymą, tačiau ir turtinti bei plėsti jų žinias apie turtingą lietuvių kalbos lobyną, atskleisti tautosakos formų įvairovę bei skatinti turtingą kalbą vartoti kasdieniame komunikacijos procese. Siekiant turtingos ir turiningos vaikų kalbos Šalčininkų lopšelyje-darželyje „Pasaka “ buvo įgyvendinamas projektas „Tautosakos lobių skrynią pravėrus…“. Pagrindinis projekto tikslas buvo ugdyti vaikų kalbą panaudojant įvairias lietuvių liaudies tautosakos formas. , kad projekto metu ugdytiniai ne tik sužinos skirtingų lietuvių liaudies palyginimų, patarlių, skaičiuočių, šventinių papročių, bet ir išmoks žaisti šventinius ratelius, būrimus, žaidimus, žinos liaudiškų dainų.
Su vaikais žaidėme bei šokome lietuvių liaudies žaidimus, dainavome lietuvių liaudies dainas.
„Plaukė žąselė“, „ Polka Mažiesiems “, „ Ciceliukė Marceliukė “, „ Graži mūsų šeimynėlė“, „ Žvirbli, žvirbli“, „ Skrido žvirblis per ulyčią “, „ Priegalvėlis “, „ Lazda, lazdelė“, „Katinas ant pečiaus sėdėjo“, žaidimas – skaičiuotė „ Uda, uda, uda da“.
Ugdytiniai buvo pasipuošę tautiniais kostiumais, taip pat minėme mįsles, mokomės patarlių, skambėjo pasakos be galo, taip pat užbaigėme mūsų rytmetį žiūrėdami lietuvių liaudies pasaką „Vištytė ir gaidelis“. Linksmai ir prasmingai pabuvome kartu.
Veiklą organizavo, lietuvių kalbos mokytoja D.Gerasimovič
