Žmogus apdovanotas puikiais instrumentais, kurių dėka gali pažinti pasaulį, save, justi savo kūną,
orientuotis aplinkoje, naudotis daiktais, fiksuoti įvairiausius išorės siunčiamus signalus, bendrauti su
žmonėmis, išreikšti save. Tos gamtos dovanos vadinamos pojūčiais.Vaikai aplinkinį pasaulį pažįsta per
savo pojūčius: ragaudami, liesdami, uosdami, matydami, girdėdami. Išvystyti pojūčiai padeda vaikui
geriau orientuotis aplinkoje, skatina mąstymo, atminties, dėmesio vystymąsi.Lavindami ikimokyklinio
amžiaus vaikų pojūčius, padėsime vaikui atrasti savąjį aš, ugdysime gebėjimą įsisąmoninti savo norus,
jausmus, porekius, mokysime kelti tikslus ir juos įgyvendinti. Vaikai labiau pasitikės savimi, o svarbiausia
išmoks naudotis pojūčiais ir juos vertinti.Veiklos metų „ Zuikučiai“ išmoko „ pojūčius“ panaudoti kitaip,
žaidžiant, veikiant, atliekant užduotys. Vaikai įsitikino, kad akys – tai kūno žiburys, jei akis sveika, visam
kūnui šviesu. Ausys yra klausos organas. Jos be perstojo gaudo aplink mus sklindančius garsus. Kai
ausytes skauda negalime gerai girdėti. Nosimi kvėpuojame, suuodžiame sklindančius kvapus. Jei
sloguojame, negalime užuosti. Uoslė labai susijusi su skoniu. Jei tik suuodžiame ką nors „skaniai“
kvepiant, tuoj „pašoka“ apetitas. Liesdami jaučiame įvairius pojūčius, atpažįstame daiktą, suvokiame jo
formą, dydį, paviršiaus savybes, temperatūrą.
Džiaugiuosi, kad vaikai smalsiai ir aktyviai veikė visos veiklos metu. Jie klausinėjo domėjosi, norėjo viską
išbandyti, o daugiausiai džiugių emocijų sukėlė žaidimas su priemone „Veidukas“. Pastebėjau, kad vaikai
labai draugiški, nori padėti grupės draugams,dalinasi priemonėmis, paaiškina kaip jos veikia.