Šalčininkų lopšelyje-darželyje „Pasaka“ grupėje „Zuikučiai„ vyko tautiškumo ugdymo savaitė „Lietuvių liaudies žaidimai bei rateliai “. Lietuvių liaudies žaidimai arba tradiciniai žaidimai – tai iš kartos į kartą perduodama liaudies kūrybos dalis. Žaisdami įvairius liaudies žaidimus vaikai susipažino su papročiais, tradicijomis, išmoko liaudies šokio elementų, mokėsi gražiai ritmiškai judėti, bendrauti, lavinti vikrumą, orientaciją. Žaidimų turinys nesudėtingas, turi tikslą, aiškų veiksmą, pabaigą. Žodžių pakartojimai, skaičiuotės, veiksmų išskaičiavimai, klausimai – atsakymai, sutartiniai gestai, pozos, grimasos – visos šios paprastos meninės išraiškos prieinamos vaikams, lengvai įsimenamos ir pakartojamos. Dainos, pasakos, padavimais išreikšta liaudies istorinė mintis, patarlės, priežodžiai, žaidimai, mįslės, papročiai, tautodailė atspindi ne tik turtingą liaudies kultūrą, geruosius žmogaus būdo bruožus – drąsą, humanizmą, atsidavimą Tėvynei, sąžiningumą, pasitikėjimą savimi, optimizmą – jie moko suprasti ir mylėti grožį, ugdo pagarbą žmonėms ir gamtai, darbštumą ir kūrybingumą.
Liaudies žaidimų reikšmė buvo ir yra labai didelė. Kiekvienos epochos vaikai žaidžia vis savaip, žaidimai tai lyg tam tikro gyvenamojo laiko atspindys, tačiau senovės žaidimai, yra savaip ypatingi, labai pedagogiški, ugdę vaiką visais požiūriais, ypač plėtę jo požiūrį į pasaulį, mokę gražiai ir kilniai elgtis, gerai dirbti.
Žaidimai turi slaptą jėgą. Jie padeda kaupti patirtį, lavina atmintį, vaizduotę, ugdo valią, moko bendrauti, laikytis taisyklių, įveikti įvairias netikėtas kliūtis. Nuo senų senovės žaidžia ne tik žmonės, bet ir žuvys, paukšteliai, gyvuliai bei žvėreliai. Mat žaidimų metu pramogaujant ir linksminantis išmokstama daug įdomių ir naudingų dalykų.
Su vaikais žaidėme tokius žaidimus:
„Jurgelis meistrelis”, „ Šiaudų batai”, „ Garnys”, „ Graži mūsų šeimynėlė”, „ Žvirbli, žvirbli”, „ Skrido žvirblis per ulyčią ”, „ Šokam, šokam ratelius”, „ Lazda, lazdelė”, “Katinas ant pečiaus sėdėjo”, žaidimas – skaičiuotė „ Uda, uda, uda da”.
Ugdytiniai buvo pasipuošę tautiniais kostiumais, taip pat minėme mįsles, mokomės patarlių, skambėjo pasakos be galo, taip pat užbaigėme mūsų rytmetį žiūrėdami lietuvių liaudies pasaką „Vištytė ir gaidelis”. Linksmai ir prasmingai pabuvome kartu.