Vaikai yra smalsūs pasaulio stebėtojai ir tyrinėtojai. Jie eksperimentuoja su savo aplinka, norėdami
patirti, sužinoti, išbandyti įvairių daiktų ir medžiagų veikimo būdus. Tyrinėjimas –tai procesas, kai atidžiai
žiūrint, klausant, uodžiant, liečiant, klausinėjant, ieškant informacijos įvairiuose šaltiniuose sužinoma
apie gyvosios ir negyvosios gamtos objektus bei reiškinius, žmogaus sukurtus daiktus, žmonių gyvenimą.
Tyrinėjimas apima ir bandymus (eksperimentus), kai keičiame daiktus ar medžiagas, aplinkos sąlygas.
Atrasdami pažinimo džiaugsmą vaikai tikslina ir plečia savo žodyną, bendrauja ir bendradarbiauja,
samprotauja, tyrinėja aplinką ir t. t. Smagus laikas kartu, įdomūs bandymai ir atradimai – tai puiki
galimybė paįvairinti veikas su vaikais. Jei veiklos bus smagios – vaikas norės mokytis, o jei jis norės
mokytis – daugiau išmoks ir didesnė tikimybė, kad išmoktą informaciją pritaikys.Naudojant aktyvius
mokymo(si) metodus, konkrečiu atveju tiriamąją veiklą, ugdomi vaiko savarankiškumas, pasitikėjimas
savimi. Vienos srities žinios plėtoja kitų kompetencijų ir ugdymo(si) sričių gebėjimus. Veiklos dėka vaikai
lavino savo pojūčius: regėjimą, lytėjimą, klausą, lavėja akies -rankos koordinacija, išmoko ilgiau išlaikyti
dėmesį, ugdėsi sumanumą, lavino reakciją, kaupė patirtį, diskutavo, samprotavo, stiprino savo kritinį
mąstymą, išmoko spręsti problemas, vis geriau suvokė juos supantį pasaulį.
Esperimentuodami “ Zuikučiai” patyrė daug džiaugsmo ir smagių akimirkų.
